Eiti, kaip elniui, kad net šakelės netrekšteltų. Matyti, kaip vilkui, bet būti nematomam. Slėptis, kaip paukščiui, kad saugiai išperėti.

Ar kada nors pagalvojot, kaip atrodytų miškas gyvūno akimis? Kur jis ieškotų maisto? Kur saugiai miegotų? Vestųsi jauniklius ar slėptųsi sužeistas?

Kur daugiausiai šansų rasti stirninų, elnių, briedžių ragus? Kaip atpažinti, kur praėjo briedis ir gali gulėt ragai, o kur jo patelė? Kuris raguotasis ragus trina į beržo kamieną, kuris į pušies? Kuris paukštis, pavasariui atėjus, susuka 10 lizdų, kad patelė atskridusi galėtų išsirinkti vieną, jai labiausiai patinkantį. Kodėl reikia saugoti bebrus? Kai atrodo ir skamba įvairių gyvūnų "vestuvių" ritualai?

Tai tik maža dalis klausimų į kuriuos atsakymus sužinosite mūsų organizuojamuose žygiuose "Gyvūnų takais"

ORGANIZUOJAME

- Žygius įmonėms, kolektyvams
- Žygius šeimoms
- Atvirus žygius grupėms

- Miško maudynių/terapijos sesijas

Galime atvykti ir į Jūsų mišką
Dėl konkretaus žygio susisiekime el paštu [email protected]

Žygius veda gamtininkas, ornitologas, ragų kolekcionierius, bitininkas, iš tikro tai indėnas savo dvasia - Marijonas Mackevičius.

"Štai ten, už tų eglių, bus stirnų "miegojimo" vieta, pamoja ranka Marijonas, o aš strikinėju vis negalėdama patikėt "iš kur žinai, iš kur žinai???" šypsosi, ir aš suprantu, kad jo akys dabar - stirnino akys.

"Štai čia elniai žaidžia (ką? Elniai žaidžia?!?), šitoj uoloj vilkė atsivedė vilkiukus, toje pievoje gali rasti briedžių ragus..." - kelionės į mišką su Marijonu kelia priklausomybę.